DRAUDIMAS
JŪSŲ RAMYBEI

Draudimo brokeriai nepriklauso draudimo bendrovei, bet už tam tikrą atlygį siūlo draudimo bendrovių draudimo produktus. Draudimo bendrovė yra ta šalis, kuri įsipareigoja pagal draudimo sutarties draudiminių įvykių sąlygas vykdyti draudimo išmokų ir kompensacijų mokėjimą. Siekdami naudos klientui, draudimo brokeriai bendradarbiauja su draudimo bendrovėmis ir žino jų sąlygas, o tai padeda klientams išsirinkti labiausiai poreikius tenkinantį draudimo pasiūlymą.

Franšize (išskaita) vadinama nuostolio dalis, kuri pagal draudimo sutarties sąlygas tenka draudėjui, t. y., frašizės dydžiu pagal draudimo sutarties draudiminių įvykių sąlygas mažinama draudimo bendrovės mokama išmoka. Taikomos franšizės gali būti dviejų tipų: besąlyginė, kai nepriklausomai nuo nuostolio dydžio išskaita vis tiek tenka draudėjui, o draudimo bendrovė išmoka likusią nuostolio dalį, ir sąlyginė, kai nuostoliui viršijus nustatytą franšizės dydį, draudimo bendrovė išmoka visą žalą, nemažinant frašizės nustatytu dydžiu.

Draudimo išmokos mokėjimas privalo būti atliktas ne vėliau kaip per 30 dienų po tos dienos, kai surenkama visa draudiminiam įvykiui apibūdinti reikalinga informacija. Jeigu pagal draudimo sutartį nustatyti periodiniai draudimo išmokos mokėjimai, tai mokėjimas turi būti atliktas ne vėliau kaip per 30 dienų po tos dienos, kai surenkama visa draudiminiam įvykiui apibūdinti reikalinga informacija, taikoma pirmajai periodinei draudimo išmokai. Jeigu po gautos visos draudiminiam įvykiui apibūdinti reikalingos informacijos nustatyta, kad įvykis yra nedraudžiamasis, draudimo bendrovė atsisako mokėti draudimo išmoką per 30 dienų.

Draudėjas nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas, po draudiminio įvykio turi kreiptis į tą draudimo bendrovę, kurioje civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apsidraudęs draudiminio įvykio kaltininkas.

Atsitikus draudiminiam eismo įvykiui ir nekylant ginčui dėl įvykio aplinkybių ar prievolei kviesti policiją, būtina, nepatraukus transporto priemonių iš įvykio vietos, nufotografuoti draudiminio eismo įvykio faktą ir įvykio dalyvių apgadinimus, užpildyti draudiminio įvykio deklaraciją (2 egzemplioriais), patraukti transporto priemones. Policiją būtina kviesti, kai draudiminio eismo įvykio metu buvo sužeistas arba žuvo žmogus, kai nesutariama dėl įvykio aplinkybių, kai žala padaryta turtui, kurio savininkas nedalyvavo įvykio metu, kai bet kuris įvykio dalyvis yra neblaivus ar apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų, kai eismo įvykio metu susidurta su gyvūnu.

Atspausdintą žalią kortą rekomenduojama turėti visų kelionių į užsienio valstybes metu. Jeigu vykstama į užsienio valstybes, kurios nepriklauso Europos ekonominei erdvei (EEE) – spausdintą žaliąją kortelę turėti privaloma. Žalios kortelės turėjimas garantuos nesusipratimų su vietos pareigūnais išvengimą. Žalią kortelę nemokamai išduoda draudimo brokeris ar draudimo bendrovė, kurioje sudaryta draudimo sutartis. Pabrėžiama, kad nuo 2020 m. liepos 1 d. žalia kortelė spausdinama ant paprasto balto popieriaus lapo.

Turto draudimas skirtas išvengti finansinių nuostolių, kai turtas apgadinamas dėl gamtos stichijų, nelaimių ar kitų asmenų veiksmų. Turto draudimas pagal pasirinkimą gali susidėti iš trijų dalių: • nekilnojamo turto draudimas, kai apdraudžiamas turto stogas, sienos, grindys, lubos, langai laiptai ir pan. • namuose esančio kilnojamo turto draudimas; • civilinės atsakomybės draudimas, kai dėl draudėjo kaltės, apgadinus kito asmens turtą, atlyginami jam patirti nuostoliai.

Kelionės draudimas skirtas išlaidoms dengti, kai kelionės metu susergama, susižeidžiama, prarandamas bagažas, pametami dokumentai, kelionė atšaukiama ar jos metu padaroma žala kitiems asmenims. Pasirinkus atitinkamą draudimą, nuostoliai atlyginami netgi tada, kai kelionės metu buvo apvogti draudėjo namai. Kelionės draudimo pasiūlymai gali būti labai specifiniai, todėl būtina išanalizuoti visas pateikiamas draudimo sąlygas.

Gyvybės draudimas gali būti apibrėžiamas dvejopai: kaip šeimos finansinio saugumo užtikrinimo priemonė arba kaip investavimo priemonė. Gyvybės draudimas rekomenduojamas šeimoms, turinčioms vaikų, ilgalaikių įsipareigojimų, apdraudžiant pagrindinių maitintojų gyvybes ir (ar) sveikatą. Taip pat periodinės gyvybės draudimo įmokos gali padėti sukaupti lėšas ateities poreikiams, kurios galiausiai išmokamos sutartyje nurodytam naudos gavėjui.

Gyvybės draudimo kaina galima vadinti periodinę draudimo įmoką, kuri pasirenkama arba nustatoma individualiai. Kiekviena draudimo įmonė pirmiausia taiko minimalų įmokos dydį, tačiau pagal kiekvieno galimybes galima mokėti ir didesnę įmoką – kuo didesnė įmoka, tuo daugiau rizikų įtraukiama draudžiant ir tuo didesnė suma sukaupiama draudimo laikotarpio pabaigoje. Analizuojant gyvybės draudimo kainą, ji susideda iš įmokos už draudimo riziką, kuri individualiai priklauso nuo draudžiamo asmens sveikatos būklės, darbo pobūdžio, pomėgių ir pan., ir sutarties administravimo mokesčio, likusi įmokos dalis yra kaupiamos lėšos. Taip pat siūlomi ir tokie gyvybės draudimo produktai, kuriuose neskiriama draudimo įmokos dalis kaupimui ar investavimui. Pabrėžiama, kad gyvybės draudimo produktai su kaupimu suteikia galimybę pasinaudoti gyventojų pajamų mokesčių lengvata, kai kasmet galima susigrąžinti iki 20 proc. nuo sumokėtų įmokų (bet ne daugiau nei 300 Eur per metus).

Lietuvoje gyvybės draudimo paslaugas teikia 9 draudimo įmonės ar jų filialai, tačiau išsirinkti labiausiai tinkantį gyvybės draudimo pasiūlymą gali padėti ir draudimo tarpininkai, t. y., draudimo brokerių įmonės arba draudimo agentai (fiziniai arba juridiniai asmenys), kurie už tam tikrą atlygį siūlo draudimo įmonių produktus. Visų draudimo įmonių ir draudimo tarpininkų sąrašą galima rasti Lietuvos Banko interneto svetainėje.

Siekiant išsiaiškinti, kurią gyvybės draudimo rūšį pasirinkti, svarbu suprasti, kad kaupiamasis draudimas užtikrins, kad bus sukaupta tam tikra fiksuota suma su mažesne, bet garantuota grąža, o investicinis draudimas gali padėti uždirbti daugiau, tačiau draudėjas prisiima visą riziką daugiau ir prarasti dėl investavimo krypties ar nepalankios rinkos situacijos. Taigi galutinis pasirinkimas yra individualus, kuriam daugiausiai įtakos turi draudimo tikslas, pasirinktos draudimo rizikos ir, įprastai, gyvybės draudimo laikotarpis bei asmens gyvenimo būdas.

Draudimo išmokos dydis nelaimės atveju priklauso nuo sutarties pradžioje pasirinktų draudimo sumų ir rizikų. Didesnis pasirinktų rizikų skaičius turi įtakos kaupimui, t. y., kuo didesnės įmokos skiriamos rizikoms, tuo mažiau lėšų lieka kaupimui.